suvienyti

suvienyti
suviẽnyti tr. K, NdŽ, DŽ1, suvíenyti NdŽ; SD451, Q546, MŽ, Sut 1. N sutvirtinti, pritvirtinti: Vinim, nėgeliu prikalu, primušu, suvieniju R264, MŽ353. Jie įkaldavo žemėsna šulus ir suvienydavo skersiniais sienojais Vr. | refl. N. 2. LL320 sujungti vieną su kitu: Tiltas salą su miestu suviẽnyja, sukabina KII287. Skiepijimo būdu suvienijus du augalus, jų ląstelės nesusilieja rš. Laukus suviẽnijo, subendrino Nm. Nagi, vyrai, nagi visi balsą suvienykim ir sustoję vienu balsu visi uždainuokim LTR(VšR). | prk.: Suvienijo savyje žmogystė su dievyste rš. | refl.: Pasemia mūsų kiemą, kai abiejų upelių vanduo susiviẽnija Šil. Paskum [debesys] susiviẽnijo į vieną LKT247(Rz). Tę susivieniję du krūmai auga Graž. Susiviẽnijo, užaugo miškas, nebėr [pievos] Kdn. Kupiškis baigia susvienyt su Šepeta Šmn. Įdedi karšto pieno, tai tas pienas susivíenija su varške, ir tas sūris geltonesnis Gdr. [Plūkiant molinį pečių] molis pamušamas su medine kūle, kad geriau susivienytų Graž. | prk.: Jų širdys susiviẽnyjusios KII307. Dūšia su kūnu vėl susivienijo brš. 3. LL323, NdŽ padaryti vieningą, sutelkti: Suviẽnyti jėgas kovai DŽ1. Ir jis buvo suvienytas su savo tauta Skv1Moz25,8. | Kodėl gi šita žemė, kuri medžius suvienija į girią, nejungia ir nevienija žmonių… J.Marcin. | refl. MŽ, NdŽ, DŽ1: Nedavė ramybės mintis, kad tereikėtų mums susivienyti, ir jie nedrįstų prieš mus kelti rankos rš. Nors dabar žmonės pralaimėjo, bet aiškiai pamatė, kad jie turi didelę galybę, kad jie gali susivieniję pajudinti visą žemę iš pamatų J.Balč. Kaip tie ploretarai (proletarai) susiviẽnijo, nei duonos gali begauti, nei meisos gali begauti (juok.) Plt. Ubagas,… naktyj susivienijęs su žmogžudžiais, eidavo rabavotų ir pjautų žmonių BsPII224(Pnm). Jei kas yra Viešpaties, tesusivienija su manim Skv2Moz32,26. 4. sutuokti: Jau ketina važiuoti į bažnyčią, kame kunigas turėjo suvienyti karalaitę su nedoru vyresniuoju BsPII52(End). Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. | refl.: Togdėl apleis žmogus tėvą savo ir motiną, o susivienys su moterimi savo Ch1Mr10,7. Susviẽnijom abu, geras vyras buvo Sv. 5. A1883,186 suteikti bendrumo, susieti: Mirties pavojus suvienijo juos stipriau negu giminystės ryšys V.Myk-Put. 6. sutaikyti: Gražus dalykas aplankyti ligonius, palinksminti nuliūdusius, suvienyti kaimynus, kurie yra rūstybėje (= užsirūstinę) brš. 7. suderinti: Jis nor nesutariančiąsias mislis suviẽnyti, sutaikinti KI35. 8. suvienodinti, sulyginti: Suvienykime rašybą, o ypač alfabėtą V.Kudir. | refl.: Susiviẽnijo ežero vanduo su upės, ne kiek giliau upė Č. Kuokštuoti rugiai susiviẽnija į vasarą Šts. Susiviẽnys miške medžiai ir jų žali lapeliai (d.) Plv. Daba tai jau baiga susiviẽnyti, jau nežiūra, kokį (vokišką ar katalikišką) vardą vaikuo parinkti Pgr. \ vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • suvienyti — suviẽnyti vksm. Suviẽnyti žmónes bendrám ti̇̀kslui …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suvienijimas — suviẽnijimas ( yjimas KII287) sm. (1) DŽ, NdŽ; M 1. refl. KII307 → suvienyti 2 (refl.): Jei mėšlas susivienys su žeme, per susivienijimą atsiras mėšle druskos rš. 2. KII287, LL323 → suvienyti 3. | refl. LL323: Teritorinė bendruomenė… – žmonių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvienuoti — Ls, M 1. žr. suvienyti 2: Radikalas… suvienuotas su 3 atomais degio, su 1 atomu vandens A1884,404. Nagi, broliai, visi sykiu balsus suvienuokim LTR(Vv). | prk.: Diegėjas [tabokos] tur suvienuoti savėsp žinias pritirto darženyko ir tabokinio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvieninti — suviẽninti; SD451, S.Dauk, N, M 1. Kvr žr. suvienyti 2: O daba suviẽnino i tą ravuką, i kavojasis visi (pakaruoklių, nekrikštų kapinėse nebelaidoja atskirai) Grnk. Suvienino kelius kolūkius Sdb. | prk.: Dūšia mana kūno tavo geidžia, širdis mana …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvarionis — dvarionìs, iẽs sm. (3) Kp, dvarionis, io I 1. dvarininkas: Tas dvarionis turėjo didelius laukus Kin. Jis tik su dvarionim tesikviečia, ne su prastais žmonėmis Kp. Mes būtum galėję laukus suvienyti, ir šiandien būtumėm dvarionys I.Simon.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsivienyti — išsiviẽnyti išsiskirti iš bendros masės, išsileisti: Mėšlas be myžalų greitai išsivienija ir pražudo savo vertumą rš. vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pajednoti — ×pajednoti tr. suvienyti: Mus pajednok brš. | refl.: Pamuštas norėjo pasijednoti (susitaikyti?) už piningus M. Valanč. jednoti; apjednoti; išjednoti; pajednoti; perjednoti; sujednoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastūmėti — tr. BŽ110; L, Ser 1. Jdr, Alk, Ukm, Bgs, Ds, Aps kiek pastumti tolyn nuo savęs: Pastūmėk vežimą toliau J. Laivelį pastūmėjo nuo kranto DŽ1. Nu pastūmỹ gi kiek! OG296. Pastūmėjau, ir sugniužo J.Jabl. Bene aš važiuoti nemoku? Kur į pakalnę – užšok …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prinerti — 2 prinerti, prìneria, prinėrė tr. 1. KlvrŽ primegzti prie vienos nėrinio dalies kitą: Prinėriau naujas letenas prie senų blauzdų, prie čiurnių J. Juk kad netingėtumei, ir mano pančekoms galvas priner̃tumei Užv. ║ primegzti nėrinį prie ko:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privienyti — priviẽnyti tr. I; L8, LTIII24(Bs), LC1878,32 prijungti, prišlieti, pridėti: Pri Norkiškės priviẽnys mūs ūkį Bt. Didžią dalį paliko privienytą tuokart prie Lietuvos rš. | refl. L8. vienyti; išsivienyti; privienyti; suvienyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”